Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų

Šią savaitę Seimas patvirtino naują švietimo įstatymą. Pagal jį nuo 2015-ųjų Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų.::::Jų vietą užims pradinės mokyklos, pirmą kartą įteisintos progimnazijos, kuriose gali mokytis 1–8 klasių vaikai, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos. Be to, mokykla nebegalės išmesti iš mokyklos mokinio, o tėvai savo vaikus į lopšelius galės atiduoti vos gimusius.
„Susėdo išmintingieji ir nusprendė, kad vidurinės mokyklos yra nepriklausomos Lietuvos priešai, turime tapti anglais ir daryti tik taip, kaip anglai daro, nors gerai nežinom, kaip anglai daro“, – priiminėjant naująjį įstatymą kalbėjo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Julius Veselka. „Vidurinės mokyklos tipas yra reliktas. Sistema jau baigiama reformuoti, ir dėl to finišuojant ją keisti būtų neprotinga. Girdėkim balsus tų organizacijų, kurios jau gerą dešimtmetį dalyvauja reformoje“, – ragino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Pedagogų profsąjungos į Seimo sprendimą žiūri nevienareikšmiai, praneša LTV „Panorama“. „Varėnos miestelis plotu yra didelis, o gyventojų ne tiek daug, ir atsiranda ta bėda, kad nors šalia vaiko yra mokykla, o jis turi pėdinti vos ne per visą rajoną į kitą pusę. Bet yra ir gerų pavyzdžių. Tarkime, Vilniuje Užupio rajonas, kur šitas modelis veikia jau senokai ir veikia efektyviai. Mokyklos yra viena šalia kitos ir po truputį įrenginėjamos taip, kad būtų pritaikytos mokytis to amžiaus vaikams. Pradinėje mokykloje suolai mažesni, galbūt daugiau žaidimų kambarių, bibliotekėlė kitokia. Progimnazijoje daugiau sporto dalykų, sporto salių, šokių salės ir kita. Gimnazijoje galima jau daugiu mažiau akademinė aplinka – didesnė biblioteka, laboratorijos, kokios nors kino salės“, – kalbėjo Švietimo profesinės sąjungos konsultantas Romas Turonis.
Kaip kompromisą parlamentarai leido išlaikyti dvylikametes mokyklas, pavadinę jas ilgosiomis gimnazijomis tose teritorijose, kur yra tik viena mokykla, pasieniuose, taip pat ten, kur ugdomi specialiųjų poreikių vaikai, meninės pakraipos, tautinių mažumų ir konfesinėms ugdymo įstaigoms. Dar viena naujovė – įstatymas panaikino galimybę mokykloms pašalinti iš savo bendruomenės mokinius net už šiurkščiausius pažeidimus.
Jie galės būti tik perkelti į kitą mokymo įstaigą specialių tarybų, kurios veikia prie savivaldybių sprendimu. Įstatyme taip pat įteisinta mokyklų vadovų rotacija, neformalaus švietimo, tai yra meno ir sporto būrelių, bei dalinis darželių ir lopšelių finansavimas pagal krepšelio principą „Labai matėsi krizės metu, kad krepšelis bendrojo lavinimo mokyklose stabilizavo finansavimą ir mokytojams nebuvo žiauriai kerpami atlyginimai, mažinamas finansavimas, kaip aplinkos personalo žmonėms arba žiūrint į neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ugdymo sektorius“, – teigė R. Turonis. Pagal naująjį įstatymą valstybė taip pat įsipareigojo į lopšelius priimti vos gimusius kūdikius. Iki šiol valstybė garantavo ikimokyklinį ugdymą tik nuo vienerių metų.
 
LTV „Panorama“