1986 m. naktį iš balandžio 25 d. į 26 d. įvyko iki šiol didžiausia atominės energetikos katastrofa žmonijos istorijoje – sprogo ketvirtasis Černobylio jėgainės reaktorius.:::Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, katastrofa nulėmė iki 90 tūkst. žmonių mirčių. Branduolinės energetikos specialistas Jonas Gylys sako, kad nelaimė įvyko dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia tai buvo tam tikri reaktoriaus konstrukcijos ypatumai – RBMK reaktoriai turi vadinamąjį teigiamą garo reaktyvumo koeficientą. Paprastai kalbant, jeigu nebūtų specialių valdymo sistemų ir tokio reaktoriaus galia didėtų, jis paprasčiausiai sprogtų“, – aiškina J. Gylys. Be to, pašnekovo nuomone, to meto Sovietų Sąjungoje netgi tokių potencialiai pavojingų objektų saugumas tebuvo kokioje trečioje vietoje.
J. Gylio teigimu, kaip tik tuo metu buvo atliekami tam tikri eksperimentai ir, ko gero, eksperimentas būtų pavykęs visai neblogai, bet reaktorius pradėjo stoti.
„Iš aukštesnės valdžios buvo gautas įsakymas jokiu būdu reaktoriaus nesustabdyti, todėl buvo padaryta tai, ko daryti niekaip negalima. Taigi įvyko sprogimas – ne branduolinis, kaip kas įsivaizduoja, bet garo (kai kurie spėja, kad vandenilio)“, – sako J. Gylys.
Įvykus sprogimui, iškart žuvo 32 žmonės, bet, nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, katastrofa nulėmė iki 90 tūkst. žmonių mirčių. O Ukrainos Černobylio sąjunga skaičiuoja, kad iki 2011 m. nuo katastrofos pasekmių mirė beveik 700 tūkst. žmonių.
Sovietų Sąjungos valdžia siekė nuslėpti informaciją, bet po dviejų dienų Švedija ėmė fiksuoti labai aukštą radiacijos lygį, panašūs duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet pripažinta, kad Černobylyje įvyko nelaimė, bet oficialų pareiškimą Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas paskelbė tik dar maždaug po dviejų savaičių.
„Esame sukrėsti nelaimės, ji smarkiai palietė šalies žmones. Radiacijos lygis išlieka pavojingas sveikatai. Dabar mūsų tikslas – kaip įmanoma greičiau pašalinti katastrofos pasekmes“, – sakė priešpaskutinis SSRS generalinis sekretorius. Radioaktyvūs debesys tuomet per keletą dienų padengė beveik pusę Europos.
Pasak pareigūnų, visiškai likviduoti Černobylio jėgainės katastrofos pasekmes gali prireikti iki 100 metų. Iki šiol 30 km spinduliu aplink nelaimės vietą yra apsaugos zona.
DELFI
